Abrikosas morela Goldrich kryžmadulkis.

Aprašymas

DIRVOŽEMIS

Abrikosus sodinkite puriame dirvožemyje. Jiems netinka rūgščios, pelkėtos, gryno smėlio ar labai sunkaus molio dirvos. Jei žemė nederlinga, kaskite didesnę duobę, apie 1 m pločio. Žemę pagerinkite pridėdami komposto bei gerai perpuvusio mėšlo.

PRIEŽIŪRA

Pirmaisiais ir antraisiais augimo metais medelį žiemai apriškite, kad apsaugotumėte nuo šalčių. Pirmą vasarą po pasodinimo laistykite gausiau, vėliau laistykite sausuoju laikotarpiu.

Purškite profilaktiškai nuo kenkėjų ir grybinių ligų: pavasarinį (prieš pumpurų brinkimą – kovo mėn., kai oro temperatūra 10°C) ir rudeninį (nukritus daugiau nei pusę lapų).

Pradėkite tręšti, kai augalai pradeda vegetuoti. Augalams palanki temperatūra 8-10 laipsnių, svarbu, kad būtų pasibaigusios naktį dažnos šalnos. Tada augalai prabunda ir pradeda vegetaciją.

Pirmajam tręšimui labai svarbu duoti fosforo, kad augalas suformuotų šaknis, pradėtų normalią vegetaciją. Sekantis etapas kai augalai intensyviai augina derlių. Tada jiems reikia kalio.  Rudenį mums vėl patartina imtis fosforo bei kalio, kad būtų sukaupta daugiau sausų medžiagų ir medelis geriau pasiruoštų žiemojimui. Jei rudenį naudosime kalį, tai bus naudinga, nes skatina sausų medžiagų pernešimą iš lapų į šaknis ir kamieną. Medelis tampa atsparesnis šalčiui.

Vaismedį anksti pavasarį genėkite, nes tai sumažina ligotumą, didina vaisius, gerina jų skonį.

Derėjimas: ankstyva veislė, vaisius subręsta liepos antroje pusėje. Gausiai derantis, kryžmadulkis.

Vaisiai: dideli, siekia 60- 80 gramų, ovalūs, orandžinės spalvos, dengti šiek tiek su raudonu skaistalu. Vaisiai aromatingi, sultingi, saldus, skanus. Gerai atsiskiria nuo kauliuko.

Atsparumas: ši veislė atspari šalčiams, žiedpumpuriai nebijo pavasarinių šalnų.